Medicina

1. Kiaulės inkstai pirmą kartą buvo sėkmingai persodinti žmogui.

Kiaulės inkstai pirmą kartą buvo sėkmingai persodinti žmogui. Gyvūnų organų persodinimas žmogui yra vadinamas ksenotransplantacija. Manoma, jog šis transplantacijos būdas turėtų ateityje išspręsti pagrindinę organų donorystės problemą – organų trūkumą. Vien JAV šiuo metu organų persodinimo laukia bent 100 tūkstančių pacientų, o dėl organų trūkumo kasdien vidutiniškai miršta apie 17 žmonių. Kiaulių organai jau seniai yra laikomi turinčiais milžinišką medicininį potencialą. Vis dėlto, kiaulių ląstelėse esantys svetimi antigenai, pvz. α-gal, sukelia stiprų imuninį atsaką, dėl kurio persodintas organas yra atmetamas. Viena iš išeičių – genetiškai modifikuotos kiaulės, kurios negamintų α-gal antigeno. Šiame eksperimente kiaulės inkstai buvo persodinti 54 val. pacientui, kuriam diagnozuota smegenų mirtis (paciento šeimą davė sutikimą tyrimui). Per šį 54 val. laikotarpį prijungtas inkstas veikė normaliai. Ksenotranplantacija turi potencialą būti dažniau taikoma per ateinančius dvejus metus gydant sunkias, su inkstų nepakankamu susijusius ligas, tačiau šios procedūros taikymas kelia daug bioetinių klausimų bei teisinių problemų.

Šaltinis: https://www.sciencealert.com/a-pig-kidney-has-been-successfully-transplanted-into-a-human-for-the-first-time

2. Kūdikių išmatose yra randama daugiau mikroplastiko dalelių negu pas suaugusius žmones:

Mikroplastiko dalelių aptinkama visur – nuo patalpose esančių dulkių iki maisto bei vandens, esančio plastikinėse pakuotėse. Mikroplastiko dalelių taip pat aptinkama žmonių ar naminių gyvūnų išmatose. Eksperimentiškai nustatyta, jog kūdikių išmatose yra randama daugiau mikroplastiko dalelių negu pas suaugusius žmones. Mikroplastiko dalelių poveikis žmogaus sveikatai šiuo metu yra nepakankamai ištirtas. Ilgą laiką manytą, jog mikroplastiko dalelės yra pašalinamos iš organizmo su išmatomis. Vis dėlto šiuo metu daugėja duomenų apie mikroplastiko dalelių gebėjimą pereiti ląstelių membranas ir patekti į kraujotakos sistemą. Tyrimuose su ląstelėmis bei laboratoriniais gyvūnais nustatyta, jog mikroplastiko dalelės gali sukelti ląstelių žūtį, skatinti uždegiminius procesus bei sutrikdyti medžiagų apykaitą. Tiriant mikroplastikų PET ir PC koncentracijas kūdikių bei suaugusių žmonių išmatose, nustatytas bent 10 kartus didesnis PET kiekis kūdikių išmatose. Šio tyrimo rezultatai skatina išsamiau ištirti mikroplastikų dalelių įtaką kūdikių sveikatai. [2]

Šaltinis: Occurrence of Polyethylene Terephthalate and Polycarbonate Microplastics in Infant and Adult Feces, Environmental Science & Technology Letters (2021). pubs.acs.org/doi/abs/10.1021/acs.estlett.1c00559