Molekulinė biologija

1. DNR dvigrandę būseną palaiko ne tik vandeniliniai ryšiai:

Mokslininkai iš Švedijos bando paneigti daugybę metų vyravusią nuomonę, jog už DNR dvigrandę būseną atsakingi vandeniliniai ryšiai, susidarantys tarp azotinių bazių. Iškelta hipotezė, jog DNR dvigrandę būseną iš tikrųjų užtikrina šios grandinės viduje susidaranti hidrofobinė aplinka. Mokslininkų teigimu, vandeniliniai ryšiai svarbesni ne duplekso būsenos užtikrinimui, o teisingam nukleotidų susijungimui.

Šaltinis: Feng, B., Sosa, R. P., Mårtensson, A. K., Jiang, K., Tong, A., Dorfman, K. D., ... & Nordén, B. (2019). Hydrophobic catalysis and a potential biological role of DNA unstacking induced by environment effects. Proceedings of the National Academy of Sciences, 116(35), 17169-17174.

2. Kodėl gyvūnai miega?

Mokslininkai pirmą karta stebėjo chromosomų dinamikos pokyčius vieno neurono lygmenyje zebražuvėse ir nustatė, jog miego metu chromosomos yra žymiai aktyvesnės palyginus su neuronais budrumo būsenoje. Manoma, jog šie pokyčiai susiję su DNR pažaidų kaupimosi ir jų taisymo mechanizmais - miego metu stebimas mažesnis DNR pažaidų kaupimosi dažnis ir aktyvesnis DNR klaidų taisymo procesas.

Šaltinis: Zada, D., Bronshtein, I., Lerer-Goldshtein, T., Garini, Y., & Appelbaum, L. (2019). Sleep increases chromosome dynamics to enable reduction of accumulating DNA damage in single neurons. Nature communications, 10(1), 1-12.

3. Nustatyta natyvios ATP sintazės struktūra:

Mokslininkai iš Stokholmo universiteto detaliau ištyrė ATP sintazės komplekso struktūrą ir sąveiką su kardiolipinu - lipidu randamu mitochondrijos vidinėje membranoje. Pasitelkus aukštos rezoliucijos cryo-mikroskopiją nustatyti 29 skirtingi ATP sintazės subvienetai Euglena gracilis organizme ir 25 kardiolipino molekulės, kurios moduliuoja protonų pernašą. Tai pirmas įrodymas, jog ATP sintezės procese svarbi ATP sintazės ir lipidų (kardiolipinų) sąveika.

Šaltinis: Mühleip, A., McComas, S. E., & Amunts, A. (2019). Structure of a mitochondrial ATP synthase with bound native cardiolipin. Elife, 8, e51179.

4. Atrastas pirmas deguonies nenaudojantis gyvūnas:

2020 m. publikuotas pirmas gyvūnas, kuris nenaudoja deguonies. Tai Henneguya salminicola, kuris parazituoja žuvis. Genomikos tyrimai atskleidė, jog šis organizmas neturi nei mitochondrijų, nei mitochondrijos genų.

Šaltinis: Yahalomi, Dayana, et al. "A cnidarian parasite of salmon (Myxozoa: Henneguya) lacks a mitochondrial genome." Proceedings of the National Academy of Sciences 117.10 (2020): 5358-5363.