Neuromokslai

Mokslininkai iš Helsinkio universitetinės ligoninės nustatė, jog antibiotikų vartojimas gali padidinti riziką sirgti Parkinsono liga. Manoma, jog perteklinis antibiotikų vartojimas skatina ankstyvesnį šios ligos vystymąsi dėl pakitimų žmogaus žarnyne - antibiotikai veikia žarnyno bakterijų ir grybų populiacijos dinamiką.

Šaltinis: Mertsalmi, T. H., Pekkonen, E., & Scheperjans, F. (2020). Antibiotic Exposure and Risk of Parkinson's Disease in Finland: A Nationwide Case‐Control Study. Movement Disorders, 35(3), 431-442.

Pelės, turinčios Dauno sindromą, hipokampo ląstelėse gamina 39% mažiau baltymų, lyginant su sveikomis ląstelėmis. Susilpninta baltymų sintezė siejama su mažesniais kognityviniais gabumais. Mokslininkai, slopindami integruotą ląstelės atsaką į stresą, sugebėjo padidinti baltymų sintezės intensyvumą hipokampo ląstelėse ir pelėse buvo stebimas kognityvinių gabumų atsistatymas.

Šaltinis: Zhu, P. J., Khatiwada, S., Cui, Y., Reineke, L. C., Dooling, S. W., Kim, J. J., ... & Costa-Mattioli, M. (2019). Activation of the ISR mediates the behavioral and neurophysiological abnormalities in Down syndrome. Science, 366(6467), 843-849.

Šiame 3D modelyje vaizduojama žiurkės širdis, kurioje detaliai vizualizuota širdies (intrakardinė) nervų sistema. Tai vienas pirmųjų modelių pasaulyje, kuriame sukonstruotas anatominis, širdyje esančių neuronų atlasas vienos ląstelės lygmeniu. Nervinės ląstelės (geltonos) sudaro sankaupą aplink širdies viršutinę dalį šalia kraujagyslių, kuriomis kraujas patenka į širdį. Kitomis spalvomis pažymėtos įvairios širdies dalys: kairysis prieširdis (žalia), dešinysis prieširdis (žalsvai mėlyna), kairysis skilvelis (mėlyna), dešinysis skilvelis (violetinė). Manoma, jog šis tyrimas gali padėti vystyti terapines strategijas, kurios leistų tiksliau diagnozuoti bei gydyti įvairias širdies ligas pvz. aritmiją.

Šaltinis: Achanta, S., Gorky, J., Leung, C., Moss, A., Robbins, S., Eisenman, L., ... & Schwaber, J. S. (2020). A comprehensive integrated anatomical and molecular atlas of rat intrinsic cardiac nervous system. Iscience, 23(6), 101140.

Sukurtas smegenų implantas, galintis sumažinti vaistams atsparios depresijos simptomus. Depresija yra viena plačiausiai paplitusių pasaulyje ligų. The Lancet duomenimis ja serga 264 milijonai žmonių. Depresija, arba didysis depresijos epizodas (ang. major depressive disorder, MDD), yra sunkiai gydomas susirgimas, dėl kurio pakitus žmogaus fizinei bei emocinei būklei, didėja asmens ilgalaikis nedarbingumas bei savižudybės rizika. Viena iš šio susirgimo priežasčių yra pakitęs monoaminų pvz. serotonino, dopamino bei norepinefrino kiekis centrinėje nervų sistemoje. Prieš 70 metų atrasti antidepresantai išlieka plačiausiai taikoma depresijos gydymo priemone. Serotoninas, jo receptoriai bei transporteriai yra plačiausiai tyrinėjami antidepresantų taikiniai. Vis dėlto, depresijos gydymas antidepresantais laikui bėgant praranda efektyvumą. Dėl šios priežasties neveiksmingas depresijos simptomų sumažinimas bei išnykimas tampa vis dažnesne medicinos problema. Skaičiuojama, jog bent trečdalis depresijos pacientų yra atsparūs gydymui. Kalifornijos universiteto mokslininkai sukūrė specialų smegenų implantą vaistams atspariai depresijai gydyti. Mokslininkai nustatė specifinę sritį smegenyse, kuri buvo panaudota kaip biožymeklis depresijos simptomams mažinti. Pasitelkus giliąją galvos smegenų stimuliaciją (angl. deep brain stimulation), DBS. buvo stimuliuojamas specifinis smegenų regionas, susijęs su depresijos simptomų pasireiškimu. Standartinė DBS yra nukreipta į vieną smegenų sritį, tačiau šiame tyrime buvo iš anksto nustatyta tą smegenų sritis (pagal specifines smegenų bangas), kurios pakitęs aktyvumas sukelia depresijos simptomus, todėl gydymas tapo personalizuotas. Nors tokio prietaiso sukūrimas gali kainuoti iki 40 tūkst. JAV dolerių, tačiau kaip teigia implantą gavusi pirmoji pacientė „Before I had the device, the emotions, the darkness were owerwhelming. Now I just get up and I get on with my day“ [5]

Šaltinis: https://www.nature.com/articles/s41591-021-01480-w

Švedijos mokslininkai nustatė retą, agresyvią Alzheimerio ligos formą, kuri gali pasireikšti nuo 40 metų. Dauguma Alzhaimerio atvejų pasireiškia sulaukus maždaug 65 metų. Vis dėlto, mokslininkai nustatė retą APP geno mutaciją, kuri siejama su pagreitintu beta-amiloidų (smegenims kenksmingų baltymų plokštelių) susidarymu. Beta-amiloidai skatina neuronų žūtį, todėl Alzheimeriu sergantis žmogus praranda ne tik darbinę atmintį, tačiau savo protinį lankstumą bei savikontrolę. Švedijos mokslininkai nustatė, jog ankstyvas Alzhaimerio pasireiškimas susijęs su beta-amiloidų struktūros pokyčiais. Šiam baltymui dėl mutacijų trūkstant 6 aminorūgščių, susiformuoja pavojingos beta-amiloidų sankaupos. Dėl šios priežasties Alzheimerio simptomai nustatyti asmenims, kurie buvo sulaukę vos 40 metų. Įprastai tik apie 10% APP genų mutacijų yra siejama su ankstyvu ligos pasireiškimu. Alzheimerio liga vis dar nėra išgydoma. Skaičiuojama, jog vien Amerikoje dėl šios ligos kasmet išleidžiama apie 355 mlrd. dolerių. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, šis sutrikimas dėl gyventojų senėjimo iki 2050 m. gali nulemti milžinišką sveikatos priežiūros sistemos užimtumą visame pasaulyje.

Šaltinis: María Pagnon de la Vega et al, The Uppsala APP deletion causes early onset autosomal dominant Alzheimer's disease by altering APP processing and increasing amyloid β fibril formation, Science Translational Medicine (2021). DOI: 10.1126/scitranslmed.abc6184